lm

Žvaigždės. Žvaigždžių įvairovė ir žvaigždynai.

Žvaigždės - tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša.

Žvaigždės skleidžia elektromagnetines bangas (šviesos, ultravioletinius, Rentgeno bei infraraudonuosius spindulius) ir elektringąsias daleles (protonus bei elektronus). Žvaigždės yra įvairaus dydžio. Jos susidarė ne tik formuojantis galaktikoms, bet ir vėliau-jos įsižiebia ir mūsų laikais, plika akimi matomos kaip taškeliai nakties danguje.

Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių. Astronomai nustatė, kad kosmose yra iki 100 milijardų įvairių formų ir dydžių galaktikų.
Žvaigždynas- grupė žvaigždžių, tarpusavyje vizualiai susijusių tam tikra konfigūracija. Dangus aplink visą žemę suskirstytas į 88 žvaigždynus (plačiau apie juos galite pasiskaityti čia).

Didieji grįžulo ratai-  3-as pagal dydį ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas. 
Mažieji grįžulo ratai- 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. 
Kiekviename žvaigždyne žvaigždės žymimos graikiškomis raidėmis: pati šviesiausia žvaigždė-alfa, antra pagal šviesumą- beta ir t.t. Pirmuosius žvaigždynų pavadinimus, manoma, yra sugalvoję egiptiečiai. 

Žvaigždes tiria- astronomija. Nagrinėja už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.